„Fotografas pagal iškvietimus“
„Aš baigiau fototechniko specialybę ir, kai tik pradėjau dirbti, buvau fotografas pagal iškvietimus“, – pasakojo D.Ažubalis, fotografo darbą pradėjęs 1980 m. pavasarį.
Tuo metu jis fotografuodavo ir mokyklų bei darželių šventes, ir vestuves, ir laidotuves – viską, ko tik prireikdavo.
Ir iki pat šiol jis sulaukia klausimo: ar dėl to, kad fotografavo tiek daug laidotuvių, jam nesisapnuoja mirusieji? Tačiau Danielius purto galva – jis tai priimdavo tiesiog kaip įprastą darbą.
„Pirmiausia atėjęs pataisydavau žvakeles, kad veidukas geriau matytųsi, muses nuvaikydavau, žmones sustatydavau ir darydavau savo darbą. O ten juk kambariukai nedideli – 6 kv. metrai, tai vienoje pusėje žmonės prie stalo valgo, kitoje – giedoriai gieda, čia pat ir nabašnikas guli, musės skraido. Tekdavo kur nors pasilipti iš aukščiau fotografuoti, kad tilptų visi į kadrą“, – su 15min prisiminimais dalijosi D.Ažubalis.
Seniai, kai tik Vilniuje atsirado nuotraukų spausdinimo įranga, Danielius prisimena naktimis po darbo važiuodavęs į sostinę jų spausdinti, tuomet grįždavo 3 ar 4 val. ryto ir 8 val. jau nešdavo klientams nuotraukas. Toks intensyvus buvo jo darbas.
Molėtuose – vienintelis
Anksčiau Molėtuose buvo ir daugiau fotografų, bet atsiradus spausdinimo mašinoms, kurios nukonkuravo nuotraukų ryškinimą rankiniu būdu, telefonų kameroms sparčiai žengiant į priekį, fotografų ir fotosalonų paslaugų prireikia vis mažiau, tad D.Ažubalis šiame krašte liko vienas tuo užsiimantis.
